- siunčioti
- siunčióti, -iója, -iójo DŽ, NdŽ, Slm, siùnčioti, -ioja, -iojo RŽ žr. siuntinėti: 1. Kad jis mažesnis, tai jį didieji siunčiója ir siunčiója Skp. Nei tijūnui Geišei, nei broliui Šiukštai jis nesirodė tinkąs rimtam sunkiajam darbui; tad ir siunčiojo jį ten, kur jis padirba dvigubai, trigubai Vaižg. 2. Siunčiója duktė iš miesto [pinigų], tai ir gyvena Ds. Mūsų laikraščio tyčiomis nesiunčiodavo TS1901,2-3. \ siunčioti; išsiunčioti
Dictionary of the Lithuanian Language.